Sveiki. Mačiau daug jūsų klausimų ir norėjau atrašyti į juos, bet susilaikiau, nes atsakymai būtų buvę paviršutiniški. Atsakymai į refliuksą yra. Sprendimai prieinami, tik kaip dažnai būna – reikia adresuoti priežastį nuo šaknų. Kadaise turėjau visą puokštę: refliuksą, gastritą, Helicobakterį, tulžies refliuksą, paskiau dar ir apendicitą tuo pačiu metu. Teko ilgai aiškintis, kas privertė kelis metus tyrinėti lėtinius sveikatos sutrikimus iš esmės. Pateiksiu kelias alternatyvias kryptis, kurios turėtų padėti jums sudėlioti tą nemalonų pūzlą iki galo.

 Pirmiausia du mitai:

• GERL ar refliuksą sukelia didelis skrandžio rūgštingumas;
• Norint sustabdyti rūgštingumą reikia gerti skrandžio rūgštį mažinančius vaistus.

Labai padėjo kai supratau, kad mūsų organizmas nėra kvailas ir jis viską daro protingai. Atsižvelgiant į trikdžius ir galimybes, jis daro absoliučiai viską, kas įmanoma kad funkcionuoti teisingai ir sukelti sau kuo mažesnę žalą. Jis visada kalba per simptomus. Tiesiog ne visi pažįstame tuos signalus ir suprantame ką su jais daryti. Dažnai per geranoriškas, bet trumparegiškas intervencijas mes tik pakenkiam ir sukeliam dar didesnį disbalansą. Tai apie tai ir bus šis aprašymas.  Skliausteliuose pažymėsiu skaičiukus ir nuorodas į straipsnius, kurias rasite po šiuo tekstu.

• GERL ir refliuksas dažniausiai yra ŽEMOS skrandžio rūgšties pasekmė.
• Rūgštingumą mažinantys vaistai turi didelę riziką (Kai kuriuose tyrimuose jų vartojimas siejamas su padidėjusia lūžių, plaučių uždegimo, žarnyno infekcijų, vitaminų ir mineralų trūkumo bei ūminio intersticinio nefrito rizika, ypač brandaus amžiaus žmonėms [1].
• Žema skrandžio rūgštis dažniausiai yra susijusi su tulžies refliuksu ir kepenų, bei tulžies pūslės stagnacija (cholestaze). Dažnai būna absoliučiai neįmanoma išspręsti refliukso kol nepageriname kepenų veiklos.

Yra gerai žinoma, kad opos ir gastritas dažniausiai yra sukeliami Helicobacter Pylori bakterijos, kuri skandyje įgyja patogeninį pobūdį, formuoja biologinę plėvelę, po ja slepiasi ir graužia (tiksliau maitinasi) skrandžio sienele. Be to, kai tulžis pakliūna į skrandį ji taip pat griaužia skrandį, nes yra skirtingo šarmingumo. „Tulžis gali pažeisti jautrią skrandžio ir stemplės gleivinę, sukelti uždegimą ir pažeisti audinius.“ [2]

APIE TULŽIES REFLIUKSĄ

Tulžies refliuksas pasireiškia, kai tulžis, išsiskirianti į plonąją žarną maistui virškinti, grįžta atgal į skrandį, o kartais ir į stemplę.

Paprastai viskas, kas dalyvauja virškinimo procese, turėtų tekėti tik į vieną pusę – žemyn. Maistui keliaujant virškinamuoju traktu, kiekvieno organo gale esantys vožtuvai atsidaro tik tiek, kad maistas ir virškinimo sultys patektų į kitą organą, bet neleistų niekam tekėti atgal į kitą pusę. Tačiau jei šie vožtuvai (sfinkteriai) veikia netinkamai, gali įvykti refliuksas ir virškinimo sultys, pavyzdžiui, tulžis, gali tekėti atgal į organus, kuriuose jos neturėtų būti.

Jei pilorinis vožtuvas yra per daug atsipalaidavęs arba galbūt pažeistas, jis tinkamai neužsidaro, ir tulžis gali tekėti atgal į skrandį. [3]

Per daug metų radau įrodymų, kad pilorinį vožtuvą įtakoja ir silpnina toksinai tokie kaip gyvsidabris, įvairūs chemikalai iš aplinkos ir t.t.. Vienas iš galimų simptomų palengvinimo yra pilorio sfinktoriaus masažas. [4] Verta jį išbandyti ir pažiūrėti kaip tai atsilieps refliukso dažnumui.

Jei trumpai tai vertėtų imtis visko, kas stimuliuoja tulžį, skatina jos gamybą ir gerina jos pratekėjimą: kartumynai, žolelės, t.t. papildai, fermentai (jei toleruojama), kasos fermentai, kai kurie vaistai kaip ursodeoksicholio rūgštis ir t.t. Kai perskaitau čia kai kurias sėkmės istorijas dažniausiai Jūs dalinatės metodais, kurie gerina ne skrandžio, o būtent kepenų veiklą. Jei įdomu, daug apie kepenų ir kokybiškos tulžies svarbą bei detoksikaciją kalbamės FB grupėje: “Detoksikacija Kaip Gyvenimo Būdas.” [5]

Tikiu, kad Jums gali būti aktuali Andreas Moritz nuomonė todėl išverčiau Jums jo straipsnį apie refliuksą. Jis yra žymus vokiečių naturopatas, studijavo Ajurvedą ir bendrai buvo žinomas kaip šaunus specialistas žinantis viską apie kepenų veiklą ir jų ryšį su visais kitais sveikatos procesais:

Andreas Moritz: [6]

**“Rūgšties refliuksą gali sukelti iš apatinės žarnyno dalies į skrandį patekusios atliekos, kurios iš žarnyno patenka į skrandį, o iš ten per stemplę patenka į gerklę.

Taip atsitinka dėl to, kad skrandis nepajėgia pagaminti pakankamai rūgšties. Ši problema labiau susijusi su ilgalaike virškinimo problema, kurią paprastai sukelia nepakankamas tulžies išsiskyrimas kepenyse. Tokiu būdu maistas nėra tinkamai suvirškinamas, dėl to sulėtėja peristaltika, o tai gali sukelti vidurių užkietėjimą arba vangią žarnyno veiklą [disbakteriozę ir t.t.], o tai savo ruožtu sukelia toksinų, bakterijų, rūgščių medžiagų regurgitaciją, kurios iš apatinių žarnų mikroskopinių dalelių ir mikroorganizmų pavidalu patenka į skrandį.

[Tadas: Pagal Trad. Kinų Mediciną, tai rodo, kad skrandžio energija juda aukštyn, o ne žemyn, kaip įprasta, ir kartais tai gali būti dėl per didelio kepenų krūvio].

Kai skrandis negamina pakankamai rūgšties, mažasis vožtuvas tarp stemplės ir skrandžio, atsidaro ryjant maistą kad jis patektų į skrandį. Paprastai skrandis uždaro šį mažąjį vožtuvą pradėdamas gaminti rūgštį ir tai neleidžia skrandžio turiniui grįžti atgal į gerklę, kas kitaip pasireikštų rėmeniu.

Jūsų atveju tai yra labai lėtas nuolatinis reiškinys, pasireiškiantis nedideliais kiekiais, nes tos mažos durelės tarp stemplės ir skrandžio, nėra nuolat uždarytos. Todėl skrandyje turime pagaminti pakankamai rūgšties, kad po valgio jos liktų uždarytos, kad šios rūgštys nedirgintų stemplės. [Kitaip tariant pakankamas skr. rūgšties kiekis yra signalas uždaryti dureles.]

Todėl rekomenduoju atlikti tokį eksperimentą: pabandyti papildą su betaino druskos rūgštimi (HCL with Pepsin) ir išgerti vieną kapsulę valgio pabaigoje, pavyzdžiui, po kelių paskutinių… dviejų, trijų, keturių kąsnių… Baigti valgyti ir pažiūrėti, ar po tos vienos kapsulės jaučiate deginimo pojūtį. Jei ne, kitą dieną, tą pačią dieną, tuo pačiu metu, vėl darykite tą patį, bet šį kartą išgerkite dvi kapsules valgio metu, baigiant valgyti, ir pažiūrėkite, ar tai sukels deginimo pojūtį skrandyje. Jei ne, kitą dieną išgerkite tris kapsules arba tabletes.

Taigi galiausiai pajausite, kad pajutote skausmą ar spaudimą, ir jei taip atsitiks, galite išgerti šiek tiek bikarbonato arba sodos, kad tai subalansuotumėte, tačiau tada sužinosite, koks stiprus yra druskos rūgšties trūkumas skrandyje. Jei trūkumas didelis, jums reikės daugiau rūgšties tablečių ar kapsulių, kad pasiektumėte tą deginimo pojūtį.

Taigi, kai atliksite testą, galite porą dienų papildą naudoti, bet nerekomenduoju to vartoti nuolat, gal tik tol, kol apsiramins stemplės dirginimas ir atsistatys balsas. Taigi, tai jums suteiktų įrodymų, kad pirminė GERL priežastis iš tiesų yra rūgšties trūkumas skrandyje.

Kepenų ir tulžies pūslės valymas paprastai padeda pagerinti virškinimą ir taip užkerta kelią atliekų grįžimui atgal į skrandį; būtent tai paprastai ir sumažina skrandžio gebėjimą gaminti rūgštį [Moritz protokolas yra minėtame grūpse prie ‘Files’]. Taigi, dar kartą pakartosiu, kad kepenų reguliuojamas virškinimo procesas yra labai svarbus ir dažnai yra pagrindinė sumažėjusios skrandžio rūgšties priežastis, o tai turėtų reikšti, kad turime išvalyti kepenis prieš tikėdamiesi skrandžio būklės pagerėjimo.

Yra dar pora dalykų, kuriuos taip pat galite padaryti. Jei valgydami bet kuriuo valgymo metu suvartosite šaukštelį ar du obuolių sidro acto, tai taip pat gali padidinti druskos rūgšties gamybą, arba jei suvalgysite pusę arbatinio šaukštelio tarkuoto imbiero su trupučiu jūros druskos ir išgersite prieš pat valgį, tai taip pat paskatins virškinamojo trakto sekreciją ir tai taip pat gali padėti.”

Yra ir kitų veiksnių, kurie taip pat gali trukdyti rūgšties sekrecijai, pavyzdžiui, stresas, jei jūsų gyvenime vyksta koks nors konfliktas, kuris ilgai tęsiasi, tuomet vertėtų į tai pažvelgti ir pažiūrėti, ar galima jį kaip nors išspręsti, nes protas daro tiesioginę įtaką skrandžio gebėjimui išskirti druskos rūgštį.**

Kaip matote, visi organai veikia ‘koncerte’ su kitais organais. Kviečiu visada prieiti prie sprendimo per platesnį spektrą, mąstyti sistemiškai, spręsti kompleksiškai.

P.S. Tai ne daktaro patarimai. Aš tyrinėtojas ir pats turėjau surasti sau tinkamus sprendimus. Vertinkite viską patys ir tarkitės su savo daktarais. Sėkmės!