Sunkieji metalai (SM) intoksikacija yra nematomas, klastingas ir pragariškai sunkiai diagnozuojamas sutrikimas, ypač jei intoksikacija vyko lėtai ir ilgai. SM gali būti arba tiesioginis arba sudėtinis, ženkliai prisidedantis faktorius prie daugumos rimtų ligų pasireiškimo.

Sunkieji metalai žmogaus organizmui yra milijonai smulkių peilių iš vidaus:

Žmogus paveiktas sunkiųjų metalų, gali jaustis, tikra to žodžio prasme, užkeiktas, lyg kad jo kūnas jam būtų nepavaldus. Simptomai gali būti arba lengvi, bet įkyrus arba tokie sudėtingi ir persipynę, kad joks daktaras nesupras kas su jumis vyksta. Bandysite visokius detoksus ir papildus, bet sulauksite paradoksalių reakcijų. Kažkas gali pagerėti, kažkas pablogėti, jausitės, kad pastoviai sukate ratus beviltiškoje situacijoje. Anksčiau ar vėliau, būsite nukreiptas pas psichiatrą kaip su “išsekusia psichika”, “perdegusiais nervais” ar dar kokia egzotiškai skambančia liga. Koks išmanesnis neurologas dažnam įvardija kokią nors “disautonomiją” kas trumpai tariant reiškia, kad jūsų nervų sistema tapo nepavaldi.

Sunkių metalų intoksikacijai yra priskiriama visa aibė sveikatos sutrikimų ir tai gali būti bet kas, kas yra susiję su endokrinine, imunine, virškinimo, mitokondrijos, nervų sistema. Požymiai gali taip kardinaliai skirtis, kad niekas neįtars, jog šakninė priežastis yra viena ir tas pats. Vieną gali kamuoti nuovargis, nemiga ir maisto netolerancijos, kitas gali elgtis maniakiškai, veržtis pyktis, negalės susikaupti, turės smegenų miglą (brain fog), dar kitas sirgs gilia depresija, šals galūnes, permušinės širdį, turės skydliaukės ir antinksčių išsekimo simptomus, skųsis pastoviomis infekcijomis ir ligomis. Dažnai pasireiškia visas spektras simptomų kurie dar ir pastoviai keičiasi, varydami į absoliučią neviltį.

Jei pradėsi pats domėtis per visą holistinę mediciną tai diagnozių rasi daugiau, nei smegenys ir piniginė gali pakelti: Laimas, kandida, SIBO, įvairūs virusai, pelėsis, disautonomija, autoimuninės ligos, “blogi” genai, suriebėjusios kepenys, sutrikus metiliacija, mitokondrijos silpnumas,  trauma, karma, visa kita ferma. Aišku, ne visos ligos bus susijusios tik su sunkiais metalais, bet absoliučiai visos gali būti jų paaštrintos. Čia ir yra viso reikalo beprotybė!

Prie viso to kaifo prisideda ir aplinkinių požiūris, kad jei daktarai nieko neranda, reiškia viską išsigalvoji: “valgyk lašinius, prisigerk, pasikrušk ir pagaliau išsimiegosi.” Vienatvės ir beviltiškumo jausmas gali būti traumuojantis.  

Kaip gyvsidabris ir kiti sunkieji metalai patenka į organizmą:

Paprastai ir nematomai, nes jie yra VISUR: maiste, vandenyje, ore bet kas pasikeitė šiais laikais tai jų kiekis. Dėl sunkiųjų metalų kiekio atmosferoje ekosistemos ir organizmai patiria jų poveikį ir bioakumuliaciją mūsų maisto grandinėje. Todėl sunkiųjų metalų taršos mažinimas yra pagrindinis tarptautinių ir ES veiksmų tikslas, tik mums šios iniciatyvos yra jau netokios aktualios, nes žala jau padaryta.

Be aplinkos taršos iš ugnikalnių, anglies kuro jėgainių ir visokių cemento fabrikų SM pilna ir mūsų buityje. Pvz. gyvsidabrio galima gauti iš sudužusios liuminescencinės lemputės, termometrų, v@kcinų (tiomersalis), žuvies ir kt. jūros “gėrybių”, kai kurios odos priežiūros priemonės, sąvartynai, darbas industriniuose objektuose ar šalia jų, tatuiruočių rašalas ir kt. Dar negimęs kūdikis jau gali kaupti motinos gimdoje: gyvsidabris patenka per placentą ir prisijungia prie raudonųjų kraujo kūnelių ir vaisiaus audinių, kur nuolat kaupiasi. Tarša gyvsidabriu yra tokia paplitusi, kad ji aptikta baltųjų lokių kraujyje, esančiame toli nuo bet kokio taršos šaltinio!

Tačiau labiausiai paplitęs ir pagarsėjęs, klastingiausias, chroniškiausias šaltinis yra dantų amalgamos plomba (“sidabrinė” arba metalinė). Autopsijos tyrimai rodo, kad dantų amalgamos yra pagrindinis gyvsidabrio šaltinis žmogaus audiniuose. Amalgamų savininkų audiniuose, įskaitant smegenis, gyvsidabrio yra iki 12 kartų daugiau nei asmenų, neturinčių amalgamų.

Kiti dažniausiai pasitaikantys toksiški metalai yra:

Švinas. Švinu užterštas vanduo iš švino vamzdžių, akumuliatorių, dažų, benzino, statybinių medžiagų.

Arsenas. Herbicidai, insekticidai, pesticidai, fungicidai, dažai, emalės, stiklas, užterštas požeminis vanduo, jūros gėrybės, dumbliai, statybinės medžiagos ir t.t.

Kadmis. Cigarečių dūmai, metalo danga, baterijos.

Talis: Rodenticidai, pesticidai, fejerverkai.

Kodėl vieniems “nieko” o kiti suserga:

Gali pasirodyti, kad jei jau būtų taip blogai tai visi ir sirgtume, tai kodėl vienus paveikia, o kitus ne? Lėtines ligas ir organizmo detoksikacijos spartą įtakoja daug faktorių kur svarbų vaidmenį atlieka mityba, organizmo apkrova kitais aplinkos teršalais ir toksinais, kepenų, inkstų, bei žarnyno sveikata, genetinis polinkis ir kiti gyvenimo būdo veiksniai kaip stresas ir emocinė būklė.

Funkcinė medicina studijuoja ir išskiria t.t. genus, kurie yra atsakingi už detoksikaciją. Yra manoma, kad t.t. genų mutacijos yra atsakingos už sunkių metalų ir kitų toksinų lėtesnį šalinimą. Tų genų yra visa aibė (CBS, MTHFR, Cytochrome P450, GST grupė, SOD, SULT, PON, MRP, HMOX1, HMOX2 ir t.t.). Kai kas bando juos „apeiti“ papildais (nuhakinti), bet dažniausiai tai yra tik trumpalaikis sprendimas.

Iš esmės kiekvienas turi skirtingą gebėjimą šalinti toksinus ir kai tas gebėjimas (tūris ir greitas) yra perkrautas, tada sunkieji metalai pradeda kauptis labai sparčiai. Ar tai būtų didelis kiekis sunkiųjų metalų ar kombinacija visokių pesticidų, mikroplastiko, pelėsio ar parazitų, kai organizmas tampa perkrautas tada jau viskas kaupiasi visur kur tik įmanoma: organuose, riebaliniame sluoksnyje, smegenyse, nervų sistemoje, endokrininėje sistemoje. Visi vidiniai procesai pradeda veikti lėčiau ir prasideda lėtinė sveikatos degeneracija, kuri yra pastebima tik po to kai į paviršių išlenda organizmo signalai simptomų formoje. Beje, vaikai yra patys pažeidžiamiausi.

Kokią žalą padaro sunkieji metalai:

Imunitetas: SM sutrikdo imuninės sistemos funkciją, nes jie paveikia imuninių ląstelių gamybą, sukelia uždegimo rodiklius, pažeidžia įgimtą imuninę apsaugą ir susilpnina organizmo gebėjimą kovoti su patogenais ir infekcijomis. Kitaip tariant vyksta pastovus sisteminis uždegimas, vidinė kova, kuri užkuria visą grandį sveikatą ardančių procesų.

Pažeidžiamos kepenys ir žarnynas: SM sukeltas oksidacinis stresas naikina gerasias bakterijas ir fermentus, vystosi disbakteriozė, maistas pilnai neįsisavinimas, plinta patogenai, dar daugiau nusilpsta imunitetas, plinta candida, h. Pylori ir kt. Padaugėja infekcijų, vystosi autoimuninės ligos ir alerginės reakcijos. Visa tai papildomai prisideda prie lėtinio sisteminio uždegimo.

Paveikia nervų ir endokrininę sistemą: SM gali trikdyti skydliaukės hormonų gamybą ir prisidėti prie hipotirozės, antinksčių nuovargio ir hormonų pusiausvyros sutrikimų, kurie gali turėti įtakos medžiagų apykaitai, nuotaikai ir energijos lygiui.  Pasekmės: smegenų migla, atminties praradimas, drebulys, irzlumas, depresija, nerimas, pastovi nemiga ir kognityvinių funkcijų pablogėjimas. Ilgalaikis poveikis gali prisidėti prie neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio, Parkinsono ligos ir kt. atsiradimo.

Paveikia mitokondriją – nesigamina reikiamas energijos kiekis, jos trūksta organų veiklai. Tai sukelia lėtinį nuovargį, raumenų silpnumą ir bendrą energijos trūkumą. Pavyzdžiui, gyvsidabris jungiasi prie mitochondrijų baltymų ir trikdo elektronų pernašą, todėl didėja oksidancinis stresas. Jis taip pat gali sukelti DNK  mutacijas, mažinti mitochondrijų biogenezę (atsistatymą ir atsinaujinimą).

Kepenų ir inkstų pažeidimas. SM toksinis poveikis kepenims sutrikdo detoksikacijos procesus, sukelia nuovargį, geltą ir nealkoholinę suriebėjusių kepenų ligą. Gali sutrikti kepenų vaidmuo metabolizuojant toksinus ir gaminant mūsų vidinį anti-oksidantą – gliutationą, todėl kūnas tiesiog nesusitvarko su apkrovom. Gyvsidabris yra nefrotoksiškas, ypač neorganinės formos, ir gali kauptis inkstuose, todėl gali sumažėti inkstų funkcija, atsirasti proteinurija ir net inkstų nepakankamumas.

Širdies ir kraujagyslių problemos. Lėtinis gyvsidabrio poveikis siejamas su hipertenzija, padidėjusia infarkto rizika ir kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Gyvsidabris gali pažeisti kraujagyslių endotelio gleivinę, todėl gali sukelti oksidacinį stresą, aterosklerozę ir sutrikdyti kraujotaką.

Tradicinės kinų medicinos (TKM) ir holistinės medicinos požiūriu gyvsidabrio poveikis taip pat laikomas kenksmingu inkstų Jing (esencijai) ir Qi, todėl dar labiau silpnėja gyvybinė energija ir sutrinka natūralūs organizmo detoksikacijos procesai.

Svarbiausia: sutrikimai susiję su sunkiais metalais nevaikšto po vieną. Kitaip tariant, SM pažeidžia tiek daug įvairių funkcijų, kad pasidaro ypatingai sunku susigaudyti nuo ko pradėti. Ar gerint kepenų veiklą, ar žarnyno, ar skatinti limfą, ar susptiprinti skydliaukę ir antinksčius? Viskas pasidaro kaip tas Rubiko kubikas, kur reikalingas eiliškumas ir sistematiškumas norint pasiekti nors kokio rezultato.

Kaip jau turbūt suprantate – detoksikacija nebus lengviausias procesas. Iš patirties sakau – dauguma arba negali patikėti, kad turi reikalų su sunkiais metalais arba tiesiog pasiduoda. Tačiau teisinga detoksikacija yra kritinis žingsnis norint atstatyti sveikatą. Apie tai sekanti dalis..